Nuo 2012 metų palaipsniui bus vėlinama senatvės pensijos amžiaus pradžia, kol 2026 metais moterys ir vyrai pensininkais taps sukakę 65 metus.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kuriomis pradedamas palaipsniui didinti senatvės pensijos amžius.
Senatvės pensijos amžius kiekvienais kalendoriniais metais bus didinamas moterims pridedant po 4 mėnesius, vyrams – po 2 mėnesius per metus, kol 2026 m. pensijos amžius ir vyrams, ir moterims bus vienodas – 65 metai.
Taigi 2012 m. senatvės pensijos amžius moterims bus 60 metų ir 4 mėnesiai, vyrams – 62 metai 8 mėnesiai. Didinant senatvės pensijos amžių, kiekvienais kalendoriniais metais senatvės pensija bus skiriama tik tiems asmenims, kurie tais kalendoriniais metais sukako tiems metams nustatytą senatvės pensijos amžių.
Pavyzdys. 2012 metais moterims nustatytas senatvės pensijos amžius – 60 metų ir 4 mėnesiai. Šį amžių 2012-taisiais sukaks moterys, gimusios nuo 1952 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Taigi gimusios 1952 m. vasario 1 d., 60 metų ir 4 mėnesių amžių sukaks 2012 m. birželio 1 d. Tuo tarpu gimusios 1952 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau 61 metų ir 4 mėn. amžių sukaks tik 2013 metais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius moterims jau bus 60 metų ir 8 mėnesiai. Taigi 1952 m. rugsėjo 1 d. gimusioms moterims senatvės pensija galės būti skirta nuo 2013 m. gegužės 1 d., taigi sulaukus tiems metams nustatytą senatvės pensijos amžių, t.y. 60 metų ir 8 mėnesius.
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių pensinis amžius jau siekia 65 metus. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, įvertinus demografinę padėtį, kai socialinio draudimo įmokų mokėtojų mažėja, o išmokų gavėjų daugėja, imtasi pamažu vėlinti pensinį amžių. Taip ilgalaikėje perspektyvoje siekiama užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą bei visos socialinio draudimo sistemos balansą.
Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, jeigu nebūtų vėlinamas pensinis amžius, dėl demografinio spaudimo 2036 m. „Sodros“ pensijų biudžeto deficitas siektų apie 1,5 proc. BVP, o 2060 m. – beveik 3 proc. BVP.
Ekonominis senatvės pensijos amžiaus didinimo efektas pasireikš, tiek surenkant daugiau mokesčių iš ilgiau dirbančių asmenų, tiek sutaupant lėšas pavėlinus pensijų mokėjimą. Išankstiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2012 m. būtų sutaupyta apie 24 mln. Lt, 2013 m. – apie 84 mln. Lt, 2014 m. – apie 149 mln. Lt
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metus amžiaus, tolesnio gyvenimo trukmė yra: vyrų 13,38 metų, moterų – 18,25 metų. Pagal Eurostato 2008 m. demografines prognozes, Lietuvai vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vyrų, sulaukusių 65 metus, ilgės ir 2020 m. sieks 14,9 metus, o 2050 m. – 19 metų, o moterų 2020 m. bus 19 metų, o 2050 m. – 22,6 metai.
Lentelė. Senatvės pensijos amžiaus didinimas.
|
Praėjusiais metais 3 292 užsieniečiams (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių piliečius ir jų šeimos narius, kuriems taikomos laisvo asmenų judėjimo nuostatos) buvo leista laikinai apsigyventi Lietuvoje. Palyginti su 2010 m., jų skaičius padidėjo 24,8 proc. Užsieniečių, kurie kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, skaičius 2011 m. mažėjo, tačiau nežymiai – tik 2,4 proc. (6 558 asmenys 2011 m. ir 6 720 asmenų 2010 m.).
Daugiausia (86,7 proc.) užsieniečių laikinai apsigyveno Lietuvoje įsigiję leidimus dirbti (1 156 asmenų prašymai, arba 35,1 proc. visų prašymų), ketindami užsiimti teisėta veikla (855 prašymai, arba 26 proc.), arba atvykę gyventi šeimų susijungimo pagrindu (843 prašymai, arba 25,6 proc.). 2011 m., palyginti su 2010 m., ypač daugėjo užsieniečių, kuriems leista laikinai apsigyventi kaip išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės asmenims (padaugėjo 2,1 karto), taip pat leidimo dirbti (padaugėjo 68,5 proc.) ir teisėtos veiklos (padaugėjo 50,7 proc.) pagrindais. Tarp užsieniečių, kurie pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi, vyravo Baltarusijos (1 403 prašymai), Rusijos (1 038 prašymai) ir Ukrainos (1 040 prašymų) piliečiai. Šių valstybių piliečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi sudarė beveik tris ketvirtadalius visų prašymų.
Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo keičiami dažniausiai šeimų susijungimo (3 533 asmenys, arba 53,9 proc. visų priimtų sprendimų), leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo (1 013 asmenų, arba 15,4 proc.) ir teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje (957 asmenys, arba 14,6 proc.) pagrindais. Praėjusiais metais gerokai daugiau leidimų laikinai gyventi pakeista tik tiems užsieniečiams, kurie vykdė teisėtą veiklą Lietuvoje (tokių užsieniečių padaugėjo 15,6 proc.). Tarp leidimus laikinai gyventi keičiančių užsieniečių dominavo tų pačių valstybių – Baltarusijos (2 168 prašymai), Rusijos (1 677 prašymai) ir Ukrainos (938 prašymai) – piliečiai (jie pateikė beveik tris ketvirtadalius visų prašymų).
Tik 54 užsieniečiams buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį pratęsti, iš jų 27 užsieniečiams, kurie pateikė prašymus ketindami užsiimti teisėta veikla, 20 užsieniečių – šeimos susijungimo pagrindu.
Praėjusiais metais beveik dvigubai daugiau (nuo 243 iki 465) priimta sprendimų, kuriais užsieniečiams panaikinti leidimai laikinai gyventi. Svarbiausi panaikinimo pagrindai – leidimo dirbti netekimas (143 sprendimai), užsieniečio išbraukimas iš studentų sąrašų (100 sprendimų), darbo santykių nutraukimas su užsieniečiu (75 sprendimai). Tarp netekusiųjų teisės gyventi Lietuvoje taip pat vyravo Baltarusijos (172 asmenys), Ukrainos (86 asmenys) ir Rusijos (44 asmenys) piliečiai (beveik du trečdaliai visų priimtų sprendimų panaikinti leidimą laikinai gyventi). |
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas. Jo nuostatos atspindi tuos procesus, kurie iš tikrųjų vyksta visuomenėje ir daro įtaką asmens apsisprendimo dėl pilietybės pasirinkimo teisei.
Gyventojų registro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu įgijo 24 389 asmenys. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra mūsų šalies piliečiai arba kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra asmenys be pilietybės, taip pat kai vaiko, rasto ar gyvenančio Lietuvos teritorijoje, tėvai nežinomi. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai, tai jis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Šios nuostatos nebuvo prieš tai galiojusiame Pilietybės įstatyme.
Pernai buvo atkurta beveik 100 asmenų Lietuvos Respublikos pilietybė. Ji gali būti atkuriama tik vieną kartą. Šiuo pilietybės įgijimo pagrindu gali pasinaudoti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję mūsų šalies pilietybės. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę yra neterminuota. Daugiausia šia teise pasinaudojo asmenų be pilietybės (iš viso 30 asmenų), Izraelio (20 asmenų), Rusijos (15 asmenų) ir JAV (12 asmenų) piliečių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pilietybę atkurti tam tikrais naujajame įstatyme numatytais atvejais galima ir neatsisakius kitos valstybės pilietybės. Lietuvos Respublikos atkūrimas taip pat yra nauja šio įstatymo nuostata.
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Šiuo atveju taikoma sąlyga – neturėti kitos valstybės pilietybės. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka įgijo 6 asmenys.
2011 m. asmenų, kuriems suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, skaičius padidėjo 1,9 karto. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka buvo suteikta 311 asmenų (2010 m. – 162 asmenims), iš jų daugiausia – asmenims be pilietybės (125 asmenys), Rusijos (97 asmenys) ir Ukrainos (44 asmenys) piliečiams. Pažymėtina, kad per praėjusius metus gerokai padaugėjo tokia tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę gavusių Rusijos (2,3 karto), Ukrainos (2,3 karto) piliečių bei asmenų be pilietybės (1,6 karto).
Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam užsieniečiui.
2011 m. Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta34 asmenims. Šis skaičius yra stabilus, palyginti su 2010 m. (užpernai Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta 35 asmenims). Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta asmeniui, kuris nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytas išimtis.
Praeitais metais Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 614 asmenų. Didžiausia dalis (88,4 proc.) asmenų jos neteko dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę. Palyginti su 2010 m., netekusių mūsų šalies pilietybės asmenų skaičius per metus padidėjo 6 proc. Netekusių pilietybės jos atsisakius asmenų 2011 m. nebuvo daug – tik 71 (2010 m. – 60 asmenų). Atkreiptinas dėmesys, kad tokių asmenų 2007 m. buvo net 4 kartus daugiau (280). |
2012 metams patvirtintas didesnis draudžiamųjų pajamų dydis
2012 metams patvirtintas 1488 litus siekiantis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis, kuris naudojamas apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo išmokas.
Vyriausybė apsisprendė nuo 2012 m. atstatyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį į 2009 m. lygį. Kitais metais jis sudarys 1488 litus. Dėl sunkmečio 2010–2011 m. taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, einamųjų metų draudžiamosios pajamos sudarė 1170 litų.
Nuo šio dydžio priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų: senatvės, netekto darbingumo pensijų dydis, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos pašalpų, maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokų viršutinė riba ir kt.
Kadangi nuo 2012 m. draudžiamosios pajamos grįžta į 2009 m. lygį, tai reiškia, kad senatvės, netekto darbingumo pensijos nebebus mažinamos (taip pat ir dirbantiems pensininkams).
Apskaičiuojant ligos ir profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius, imamas vidutinis kompensuojamasis darbo užmokestis, kuris nuo 2012 m. sausio 1 d. negalės viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžių sumos (2011 m. buvo 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai).
Maksimalių ir minimalių pašalpų dydžių pokyčiai nuo 2012 m. sausio 1 d. |
Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?
1. Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui;
2) Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip tris mėnesius per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui;
3) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių, piliečiai ir asmenys be pilietybės, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
2. Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jais rūpintis, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.
3. Nepilnamečiai, įgiję visišką civilinį veiksnumą, gyvenamąją vietą deklaruoja patys.
4. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, deklaruoja gyvenamąją vietą, jei negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
5. Asmenų, kuriems yra įsteigta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai, rūpintojai, socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų, rūpintojų pareigas, administracija.
6. Užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse.
7. Gyvenamosios vietos neturintys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje jie gyvena. Gyvenamosios vietos neturintys asmenys deklaravimo įstaigai pateikia šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nustatytus duomenis ir nurodo, kurioje savivaldybėje jie gyvena ir iš kur atvyko.
Gyvenamosios vietos deklaracijos forma
Gyvenamosios vietos deklaravimo forma išvykstant
Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį užsakymas ir apmokėjimas internetu |
2012 metų valstybinės kalbos mokėjimo ir LR Konstitucijos egzaminų tvarkaraštis
Bazinių mokyklų, kuriose vykdomi egzaminai, sąrašas
valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiame dokumente nustatyta valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, reikalavimai asmenims, siekiantiems įgytivalstybinės kalbos mokėjimo kategorijas, ir šių kategorijų taikymas.
2. Pagrindinės vartojamos sąvokos:
Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 straipsnyje nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikrosprofesijos ar kvalifikacijos darbą.
Pusiaukelės lygis – trumpų, aiškios sandaros sakytinių ir rašytinių tekstų įprastomis kasdienio gyvenimo temomis supratimas; gebėjimas kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus; gebėjimas pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius).
Slenksčio lygis – sakytinių ir rašytinių tekstų žinomomis temomis supratimas; gebėjimas kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis; gebėjimas pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis.
Aukštumos lygis – ilgų sudėtingų sakytinių ir rašytinių tekstų konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis supratimas; gebėjimas laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones; gebėjimas rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu.
Pusiaukelė, Slenkstis ir Aukštuma – tai funkciškai orientuotos kalbos mokymo(-si) turinio aprašai, atitinkantys Europos Tarybos A2, B1 ir B2 lygius. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygių aprašai parengti remiantis ekspertų grupės, rengusios bendrą mokymo(-si) ir vertinimo sistemą suaugusiesiems, išvadomis.
3. Nustatomos trys valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos (žemiausia – pirmoji, aukščiausia – trečioji):
3.1. pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis Europos Tarybos kalbų mokymosi turinio aprašų „Pusiaukelės“ lygį;
3.2. antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis Europos Tarybos kalbų mokymosi turinio aprašų „Slenksčio“ lygį;
3.3. trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis Europos Tarybos kalbų mokymosi turinio aprašų „Aukštumos“ lygį.
II. REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS GAUTI VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJAS
4. Asmuo, norintis gauti pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus įprastomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, gebėti kalbėti apie konkrečiai žinomus dalykus, pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus. Jis turi suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą maždaug iš 900–1000 žodžių susidedančio bazinio žodyno, gebėti naudotis pareigų terminijos minimumu.
5. Asmuo, siekiantis gauti antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, gebėti kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, gebėti pildyti tipinių dokumentų formas ir juos rengti, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis. Jis turi gebėti suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800–2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos.
6. Asmuo, siekiantis gauti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laisvai kalbėti įvairiomis temomis, aiškinti požiūrius ir nuomones, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.
III. KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJŲ TAIKYMAS
7. Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams,jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti paprasčiausių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai).
8. Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas (švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai, išskyrus pedagogus, dėstančius valstybine kalba, ir panašiai).
9. Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba dėstantiems pedagogams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų kapitonams, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.
10.Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos asmenims:
10.1. įgijusiems vidurinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą lietuvių kalba;
10.2. įgijusiems Lietuvos Respublikojevidurinį išsilavinimą nelietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau;
10.3. baigusiems užsienyje veikiančias lietuviškas gimnazijas arba vidurines mokyklas;
10.4. išlaikiusiems mokyklinį/valstybinį gimtosios arba valstybinės lietuvių kalbos brandos egzaminą.
11. Asmenų, baigusių pagrindinio profesinio mokymo įstaigų II pakopos grupes nelietuvių mokomąja kalba, valstybinės kalbos mokėjimas prilyginamas antrajai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijai.
12. Asmenų, baigusių Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros metinių lituanistinių studijų pradedančiųjų lygio kursą, valstybinės kalbos mokėjimas prilyginamas pirmajai, pažengusiųjų lygio kursą – antrajai, o mokančiųjų lygio kursą – trečiajai kalbos mokėjimo kategorijai.
13. Asmenims, kurie Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (Žin., 1997, Nr. 66-1609) nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijosnetaikomos vienerius metus nuo jų grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.
MOKESTIS UŽ EGZAMINUS
Už egzaminų medžiagos parengimą, egzaminų vykdymą ir kitas egzaminų organizavimo ir vykdymo reikmes kandidatai moka į Švietimo paslaugų centro, kuriame dirba komisija, sąskaitą nustatyto dydžio mokestį:
- už I kategorijos egzaminą – 0,3 SBI (39 Lt); senatvės pensininkai - 0,2 SBI (26 Lt); I, II, III grupės invalidai – 0,1 SBI (13 Lt);
- už II kategorijos egzaminą – 0,4 SBI (52 Lt); senatvės pensininkai - 0,3 SBI (39 Lt); I, II, III grupės invalidai – 0,2 SBI (26 Lt);
- už III kategorijos egzaminą – 0,5 SBI (65 Lt); senatvės pensininkai - 0,4 SBI (52 Lt); I, II, III grupės invalidai – 0,25 SBI (32.50 Lt).
Už Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų ir lietuvių kalbos egzamino laikymą mokama banke. Pildant mokėjimo formą nurodyti gavėją Valstybinė mokesčių inspekciją ir už ką mokama valstybinė rinkliava: Už LR Konstitucijos egzaminą (kai laikomas tik 1 egzaminas) mokama 10 Lt; už valstybinės kalbos egzaminą (kai laikomas tik 1 egzaminas) mokama 10 Lt; už valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos egzaminus (kai laikomi abu egzaminai) mokama 20 Lt. Įmokos kodas 53042. Gavėjo sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300.
Egzamino neišlaikiusiems kandidatams pinigai negrąžinami.
Kandidatai pakartotinai laikantys egzaminą, nuo mokesčio neatleidžiami.
Pasirengti egzaminams rekomenduojamų leidinių sąrašas pateiktas adresu: http://www.pprc.lt/vkm/?page=literatura.html
2012 metų valstybinės kalbos mokėjimo ir LR Konstitucijos egzaminų tvarkaraštis
|
Verslo liudijimas - viena iš paprasčiausių verslo veiklos formų.
Ši supaprastinta pajamų mokesčio sumokėjimo forma taikoma tik gyventojų pajamoms, gautoms iš atskirų rūšių prekybinės, gamybinės ar paslaugų veiklos, apmokestinti. Be to, ir pati veikla pagal verslo liudijimą turi būti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų per tęstinį laikotarpį. Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų.Dėl verslo liudijimo įsigijimo galima kreiptis į:
gyvenamosios vietos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – AVMI), kurios veiklos teritorijoje yra nuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinė gyvenamoji vieta ar Lietuvoje turinčio gyvenamąją vietą nenuolatinio Lietuvos gyventojo gyvenamoji vieta, kai veiklą numatoma vykdyti neribojant veiklos teritorijos arba visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus m. savivaldybes ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas
veiklos vykdymo vietos AVMI, kai gyventojas (tiek nuolatinis, tiek nenuolatinis Lietuvos gyventojas) veiklą pageidauja vykdyti konkrečios savivaldybės teritorijoje
bet kurią AVMI, kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvoje, pageidauja veiklą vykdyti neribojant veiklos teritorijos arba visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus m. savivaldybes ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas
Tačiau Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įgyvendintas vieno langelio principas, todėl gyventojai dėl verslo liudijimo įsigijimo gali kreiptis į bet kurią TVMI.
Detali informacija apie dokumentus, kuriuos gyventojas turi pateikti norėdamas įsigyti verslo liudijimą pateikta leidinyje „Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė“.
Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojoje atmintinėje apžvelgiama, kokią veiklą gyventojas gali vykdyti įsigijęs verslo liudijimą, kokie galimi pasirinkti veiklos vykdymo laikotarpiai, kokie yra mokesčio už verslo liudijimą sumokėjimo ir grąžinimo ypatumai, kokios yra verslo liudijimų išdavimo taisyklės.
Taip pat apibūdinama, kaip turi būti tvarkoma veiklos pagal verslo liudijimą apskaita, kokius dokumentus privaloma turėti, kokios yra verslo liudijimą įsigijusio gyventojo teisės, pareigos ir su mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimais susijusi atsakomybė.
Verslo liudijimai gali būti išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos.
Prekybos verslo liudijimai išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, skaičiuojamam dienomis. Trumpiausias laikotarpis yra viena diena.
Paslaugų ir gamybos verslo liudijimai išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriams metams ir ne trumpiau kaip 5 kalendorinėms dienoms, kurios neprivalo eiti paeiliui, t.y. gyventojas gali pasirinkti veiklą vykdyti bet kokias kalendorinių metų 5 dienas.
Gyventojo pageidavimu verslo liudijimas, išduotas laikotarpiui trumpesniam nei iki metų pabaigos arba laikotarpiui su tarpais, sumokėjus papildomą pajamų mokestį, gali būti pratęstas.
Nuo 2012-01-01 verslo liudijime gali būti įrašomas vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas ar rūpintojas (iki 2011-12-31 veikloje galinčių dalyvauti šeimos narių skaičius ribojamas nebuvo), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodytas asmuo turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas.
FIKSUOTŲ PAJAMŲ MOKESČIO DYDŽIŲ, TAIKOMŲ ĮSIGYJANT VERSLO LIUDIJIMUS 2012 METAIS VYKDOMAI VEIKLAI, SĄRAŠAS_PANEVĖŽYS
LENGVATŲ, TAIKOMŲ GYVENTOJAMS, ĮSIGYJANTIEMS VERSLO LIUDIJIMUS 2012 METAIS VYKDOMAI VEIKLAI, DYDŽIŲ SĄRAŠAS_PANEVĖŽYS
|
Lietuvos darbo birža atkreipia dėmesį darbo ieškančių žmonių, planuojančių vykdyti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kad savivaldybių tarybų nustatytus fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklos rūšims, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimus, savivaldybės pateikia teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose.
Valstybinėse mokesčių inspekcijose galima sužinoti savivaldybių nustatytus pajamų mokesčio dydžius ir lengvatas atskiroms gyventojų grupėms.
Ši informacija yra skelbiama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos interneto svetainėje http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1083689
Mokėtiną pajamų mokestį verslo liudijimą išduodanti teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiuoja proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, atsižvelgdama į gyventojo teisę mokėti mažesnį verslo liudijimo įsigijimo pajamų mokestį, nustatytą atskiroms gyventojų grupėms. |
|
|
Projektas
Aktualios naujienos
Įstatymai, teisės aktai
|
|
